Charlie tai irgi jau sveiku protu kliaudamasis nebesitikėjo susitikti brunetės, kurią, ne(be)žinodamas vardo, išmaningai kontaktuose užvadino last night stand. Nors jau ir pats žinojo, kad iš jos tikrai visko galima tikėtis. Anyway, gerokai apsiprausęs, nes gerai ir nepamiegojo, o ir šiaip, mergina gal jo pavardę žinojo ir pavaišino jį, tik aišku šitam kontekste coke tai tikrai ne gėrimą reiškė, pasiskubina, kiek gali, nes puikiai iš žinutės suprato, jog tokia galimybė susitikti ilgai nesitęs. Susiradęs dar navigacijoje, kaip nuo naujų namų nueiti iki minėtos kavinės, tą netrukus ir padaro, o išvydęs reikiamą pastatą tik paskubina žingsnį ir priėjęs patraukia duris, pats įeidamas vidun.
Neskubėdamas apsidairyti merginos ar šiaip akis paganyti po interjerą, užsako kavos reikalaujančiam, neprabudusiam organizmui, paprašydamas normalaus dydžio kapučino puodelio. Eilinįkart nusišypsodamas, kad barista be problemų suprato jo vardą, kiek tingiai atsitraukia nuo trumpos, už jo susidariusios eilės ir nužvelgia aplinką. Daug žmonių nesimatė, tad teužmesdamas akis į telefoną, ar neatėjo kokia žinutė, po truputį imasi eliminuoti variantus, nes to iškart padaryti negalėjo, ankstesnei merginai jį taip paprastai apvyniojus aplink pirštą.

Dar kiek palūkuriavęs, praėjus dar kokiai minutei po to kai šviesiaplaukė netoliese pasiėmė kavą, tą pačią informaciją gauna ir Cox, tad pasiėmęs kavą, jau ketina prisėsti ir pratęsti savo žmonių stebėjimą, galiausiai jei ir nieko nesigaus, tai bent laiką savitai užmuš, tarp žmonių prabus, gal kiek pagyvės - vis šiokia tokia nauda. Tuo labiau, kad jo bute kažką dar remontuoti ketina darbininkai, o ir kavinė nėra labai toli, tad įtaria, kad ateinančiu metu, o gal net ir viso gyvenimo etapo Artistre metu, čia praleis nemažai laiko. Tačiau tik kiek nuėjęs nuo prekystalio, ir gurkštelėjęs kavos, išgirsta savo telefono signalą, pranešantį apie žinutę. Gana garsų, beje, nes apskritai išjunginėti garso jam negalima, kai nukiša pastoviai kur nors telefoną, tad ir nuskamba tai per nemažą didelės patalpos dalį. Šiaip dėl to garso nė kiek nesigruzindamas, o dabar net nepagalvojęs, kad tai net į naudą išeis, pakelia aukščiau, arčiau akių lygio telefoną ir kažkodėl pamatęs, kas parašė, išsišiepia nejučiom. Nesunkiai sugalvojęs atsakymą, viena ranka greitai jį sumaigo ir kiek pasitraukęs į šoną, kad nekliudytų į priekė atgal migruojantiems žmonėms, dairosi, kam dabar parūps telefonas, tikėdamasis, kad gavėjas padarys, kaip kad Charlie prašė žinutėje.

Pažįstantiems Cox tai net nereiktų sakyti - ir taip patys žino, jog šitoje situacijoje pasielgė taip pat įprastai, lėtapėdiškai, kaip ir visada, dairytis pradėdamas nuo visai priešingo galo, ir naujai susirašinėjimo draugei visą laiką tiesiog buvo atsukęs nugarą, nuspręsdamas, jog iki to kampo dar suspės prieiti kiek vėliau. Vis dėlto toks jau beviltiškas tamsiaplaukis nebuvo ir todėl, pasiruošus visiems įmanomiems atvejams, pernelyg nunusigąsta, nekrūpteli, kaip kad realiomis aplinkybėmis pabaksnotas. Net tik truputį nugertos kavos neprapila, o čia jau pasiekimas šioks toks.
- Charlie, - atsisukęs ir su beveik nenuslepiamu smalsumu nužvelgęs merginos veidą, jau nė kiek neabejodamas, kas čia tokia prisistatė, tiesiog prisistato ir pasisveikinimui ištiesia savo laisvąją ranką, iš tiesų nekantraudamas, kur link tokia įdomi pažintis nuves. Nes, jei atvirai, jei būtų pats panašaus turinio žinučių gavęs, vargu, ar taip nenugąstaudamas atrašinėtų, kaip Di. Ar bent jau tiesiog neatrodė, kad ji kažko nerimauja, o tai, ko gero, ir buvo svarbiausia.

Iš tiesų, Charlie vien iš poros žvilgsnių sugeba daug ką teisingai įtarti ir apie menkai pažįstamą žmogų, tad nenuostabu, kad porą išvadų jau spėjo sau išsivesti apie naują pažįstamąją. Na, iki Šerloko ir dedukcijos meno jam dar toli traukia, bet jis to ir nesiekia, nes rimtai gali vėliau patapti kokiu psichopatu, Holla Rod ar dar kažkuom, su kuo Dianna tikrai netroško susitikti, vadovaudamasi ne tik nuojauta, bet ir sveiku protu. Tad šiaip nieko keista, kad tą nejaukią pauzę tam stebėjimui ir išnaudoja, net nepajusdamas, tos įtampos, kuri dažnai slėgė tokiais atvejais.
- Taigi lėktuve, - visai nesusvyruodamas sumeluoja, dar patikinančiai dukart palinksi galvą, nors šmirinėjančios akys tikrai išduoda, jog nė grūdo tiesos šioje istorijoje nėra. Šiaip net ir pajuokaudamas stengdavosi nemeluoti, ne todėl, kad būtų uolus krikščionis, besilaikantis visų dievo įsakymų, tiesiog tokios apgaulės jo patirtimi remiantis niekada nebuvo malonios - šįkart, matyt, atsidavė karmos pagundoms, nutardamas, jog jei jo vakarykštė palydovė sugebėjo ne tokį numerį specialiai įrašyti, tai ir jis gali nepiktai šita korta pažaisti, net neįtardamas, kodėl būtent šitaip, nepanašiai į tikrąjį save, ima elgtis paprasto flirto dėlei. Net lėktuvą neatsitiktinai paminėjo - įžvelgė, kad mergina keliauti mėgsta, nors, aišku, niekas vargšo perspėt tikrai negalėjo, jog net ir nekaltas trasporto priemonės pavadinimas galėjo visai pagrįstai sukelti nemalonų prisiminimą Diannai, tad to visai neįtardamas tik šypsosi, laukdamas reakcijos, nes dabar nežinodamas, ko turi sulaukti, negali nei prisėsti, nei į lauką tokiam gražiam orui esant išeiti pasiūlyti.

Charlie jau anksčiau pastebėjo kiek sukietėjusį lopinėlį merginos lūpoje, bet nusprendė pasielgti taktiškai ir neužsiminti, tikėdamasis, jog kaip nors netyčia susižalojo ji, o ne nuo kito žmogaus taip nukentėjo. Na, pavyzdžiui, jis pats tai dažnai ant laiptų ne taip koją padeda, tai randų keliem mėnesiem į valias, kad neprasidėtų, kur nereikia. Nors ir muštukas nėra, kažkaip įsitikinęs priešingai nei dauguma vyrų, netiki smurto ilgalaikiu efektyvumu. Susilaiko ir nesusijuokdamas iš pažiūros kiek nevykusio, ir netgi dar labiau dėmesį atkreipiančio lūpos prikandimo, jau net kiek nerimauti pradeda, kad nelabai tinkamu laiku čia Diannos gyvenime pasirodė, kažkaip akivaizdu buvo, kad nesidžiaugia mergina dabar juo visiškai, mintys kažkur kitur plaukioja. Bet kažkodėl nujusdamas, kad pats atsidūręs panašioje situacijoje, ko gero, apsidžiaugtų kažkokiu nauju prasiblaškymu, tikrai nesiruošia nueiti ir palikti visko ramybėje, net jeigu ir tikimybė, kad bus užkrautas papildomais rūpesčiais ir kito žmogaus problemomis, yra didelė.
- Na, gal ne paskutinį kartą, bet juk kažkada juk buvom susitikę, mano kontaktuose niekas iš oro neatsiranda. Tu dar gerai pagalvok, - apsišarvavęs pasitikėjimu savimi ir nesiaura šypsena, patikina, pakeldamas puodelį prie lūpų ir dar prieš atsigerdamas kiek labiau praaušusios kavos, dar sugestyviai kilsteli antakius.

- Na žinai, matyt, skrendant oras ypatingas pasidaro, - čia kone specialiai pabrėždamas, kokį mandrą žodžių žaismą sugeba pagaminti, dar nusišypso kiek plačiau, bet dar kontroliuoja savo vaipymąsi, nenutęsdamas jo nuo ausies iki kitos. Netrukus tenka susilaikyti ir nuo pergalingo ir kitam gal net pašaipiai atrodančio šypsnio, vos mergina nusileidžia ir nebeįrodinėja tiesos, nesvarbu, kad abu žino, jog yra atvirkščiai.
- Tuomet pasiūlysi ką nors, ar teks pačiam galvą pasukti, kaip nustebinti ir padaryti neblogą įspūdį? - pasiteirauja, pats nežinodamas, kur nusivestų naujame mieste Dianną, bet gal kas pakeliui pasitaikys, o jei ne - telieka viltis, jog teks paaukoti savo spontaniškumą ir pasikliauti jos pamėgtų vietų žiniomis.

Net pernelyg nenustemba, kad pauzė tarp jo žodžių ir Diannos atsakymo užsitęsė ilgiau nei jau buvo įprasta, gal to net nepastebėjo, nes ir pats jau galvojo, kaip geriausia iš situacijos būtų išsisukti. Ne, su mergina tikrai norėjo praleisti daugiau laiko, bet ir kažkur paklaidinti ar tiesiog į kokį mišką nuvesti nepageidavo. Visa laimė, kad į miestą tikrai neatvyko taip spontaniškai, kaip va dabar susipažino su šviesiaplauke, pasidomėjo kažkiek, daugmaž žino, kur yra vietos, pritraukiančios daug turistų, bet visuomet vyras manė, kad miestus reikia ne iš tos pusės apžiūrėti, o tiesiog be tikslo ar laiko limito paklaidžioti ir taip pamatyti visai kitaip net ir iki gyvo kaulo pažįstamas vietas, nors, ko gero, daug kam toks požiūris atrodytų gal ir ne nepriimtinas, bet keistas ir tikrai nesužavintis pirmosios pažinties metu - tai jau tikrai.
- Na, tuomet leisiu bent pasirinkti pradinę kryptį, kuria trauksim, miestas juk didelis, - šypteli, atitraukęs lūpas nuo puodelio, kurį ramiai gurkšnojo, gal todėl ir gimė produktyvesnių idėjų Cox galvoje. Šiaip tai miestas nėra toks didelis, kaip kai kurie, kuriuose jam tekę gyventi, bet tebūnie tai kaip skambus išsireiškimas, kurio gilesnė prasmė buvo, jog tikrai ras kur nuvaryti merginą nuo kojų. Kiek ranką atmetęs nuo savęs link merginos, subtiliu judesiu siūlydamas kabintis parankėn, bet tikrai nedrąsiu ir neįpareigojančiu elgtis būtent šitaip, netgi leidžiančiu jį nuignoruoti, pačiam vyrukui dėl to pagrįsto nepasitikėjimo beveik nepažįstamu žmogumi bemaž neįsižeidžiant. Kiek pasistengdamas neatsilikti, ir pats kiek skubiau pagurkšnoja bei netrukus dar šiltą puodelį taip pat taikliai įmetant į šiukšliadėžę.