Staliukai

**Svečias** Svečias

Įėjusi vidun pasisveikina su barmenu, kuris yra visai neblogas jos pažįstamas, bet čia nieko keisto, Banks visus artistro barmenus pažinojo, nes ganėtinai dažnokai bendraut tekdavo. Nusprendusi, kad šiandien jai baras visiškai netinka, mat ten pastoviai pilna žmonių prisigrūdę, patraukia prie atokiausio staliuko ir įsitaiso kampe. Užsisako savo mėgstamiausią Smygolo kokteilį ir dar su barmenu susitaria, kad jis šiandien pabūtų jos asmeninis Linus, ir vos pamatęs Liz su tuščia stikline rankoje, pristatytų naują kokteilį Nujautė kažkodėl, kad prireiks, nes jau dabar siaubingai stresavo ir nežinojo kaip susitvarkyti su visomis mintimis ir jausmais, o kai sulauks kompaniono.. Na, viskam savas laikas. Tad dabar Banks tiesiog sėdėjo siurbčiodama kokteilį ir nervingai pirštais barbendama į stalą.

Įėjęs vidun Andresas iškart ėmė dairytis, tačiau per visą penkių žmonių minią taip ir nesugebėjo pamatyti ar, tiksliau, atpažinti savo šio vakaro kompanionės. Patraukęs prie baro tik vardą pasakė ir barmenui pamojus ranka, pamatė šviesių plaukų kuokštą atokiausiame kampe. Padėkojęs iškart patraukė ten ir ilgai nelaukęs, prisėdo. - Elizabeth? Sveika, - nusprendęs, kad nėra čia ko laukti su atsakymu, pasisveikina. Juk jeigu barmenas sakė, kad čia Banks, vadinasi, taip ir yra. - Norėjai su manimi apie kažką pasikalbėti? - tiesiai šviesiai iškart paklausia, nes tikrai neturi noro šiandien dar vieną ilgą ir nemalonų pokalbį apturėti, tai norėjo išgirsti iškart, apie ką bus kalbama. Net nužiūrinėti Elizabeth nepradėjo, nejautė šiandien tos nuotaikos, nes kitu atveju tai tikrai būtų nusprendęs, kad ji velniškai graži moteris.

**Svečias** Svečias

Liz kaip tik įpusėjo savo antrąjį kokteilį, kai į barą įžengė Andresas. Nes ji, žinoma, vaikiną pastebėjo iškart, nes būtent jo laukė čia kaip ant adatų sėdėdama pastarasias penkias minutes, ir išvis jai dabar protu nesuvokiama atrodė, kaip anksčiau niekada į jė dėmesio neatkreipė ir jos neapėmė jokie motiniški jausmai. I guess it just doesn't work that way, nes jeigu tau pasako, kad tavo vaikas mirė, kartu su juo galima palaidot ir motinišku instinktus. Andresui priėjus prie staliuko ir pasiteiravus ar čia tikrai ji, net linktelėti nespėja, nors realiai to net ir nereikėjo, mat klausimas kaip ir retorinis buvo. -Labas, - pasisveikina šiek tiek gergždčiančiu balsu, nes gerklė kažkokia baisiai sausa rodėsi, nesvarbu, kad čia kokteilius vieną po kito gėrė. -Tiesą sakant taip, norėjau, akivaizdu, kitaip juk nebūčiau kvietusi susitikti, - šypteli savo stiklinei ir nutyla, nes jaučia, kad iš to susijaudinimo jau kliedėt pradės tuoj. -Tik problema tame, kad nežinau nuo ko pradėti ir iš tikrųjų net neįsivaizduoju kaip apskritai tokį dalyką pasakyti reikia, bet manau, kad geriausia būtų tai padaryti be jokių didelių išvedžiojimų, - taria pagaliau pakėlusi į jį sudrėkusias akis. Kad ir kaip dabar būtų norėjusi dabar apsiverkti, tiesiog fiziškai nebegalėjo, nes visus savo ašarų ežerus ištuštino Ispanijoje ir keliaudama namo, o po skrydžio tiesiai čia atkeliavo. Tad jautėsi pervargusi, tiek fiziškai, tiek emociškai, mat Banks pasaulis vos prieš kelias dienas apsivertė aukštyn kojomis. Ir dabar tai ką sužinojo, turėjo pranešti ir šiam dailiam, gražiai nuaugusiam vaikinui, kuris, kitaip susiklosčius aplinkybėms, dabar net negalvotų apie kažkokį nužiūrinėjimą jos, nes jau žinotų, kad Banks jo motina yra. -But first.. gal kažko išgerti nori? - dar pasiteirauja.

Elizabeth pradėjus kalbėti, Andresas iškart visą dėmesį į jos sakomus žodžius sukoncentravo, kad nieko nepraleistų. Nežinia kaip ir kodėl, bet iškart pajuto, kad šiame susitikime kažkas labai negerai yra. Pati Banks atrodė taip lyg ką tik būtų žemę pardavusi, nors realiai ir buvo tėvą palaidojusi. Ir ne tik, kaip tuojau paaiškės. Andresą ėmė neaiškus nerimas kankinti, juolab, kai moteris šitaip šnekėti ėmė, taip nieko aiškaus ir nepasakydama, tas jausmas vis ėmė stiprėti. Iš pradžių jis ėmė galvoti, ar jiedu turi kokių bendrų pažįstamų, kuriems galėtų būti kas nors nutikę, nes būtent tokia mintis pirmiausia šovė į galvą, net sunerimo, kad Dylanui kas nors nutiko, tačiau žinojo, kad Nina būtų jam pranešusi, tai nuvijo tokias mintis šalin ir tikėjosi, kad Banks greitai atskleis tą paslaptį. Deja, ne viskas šiandien buvo taip, kaip jis norėjo, ar tiksliau pasakius, niekas nesiklostė pagal jo planus. Liz pakėlus akis, Andresas pamatė susikaupusias ašaras ir jam net širdį suskaudo, jau neaišku kelintą kartą šiandien, tačiau bijojo net žodelį pratarti. Niekad nebuvo bendravęs su Elizabeth, o ir nežinojo, ko turėtų paklausti, tad tik tikėjosi, jog ji pati greitai prabils. - Ne, ačiū. Aš negeriu, - menkai šyptelėjęs tarsteli, ne esmė, kad čia ir nealkoholinių gėrimų yra. O ir šiaip, užsisakyti ko nors visada spės.

**Svečias** Svečias

Vaikinui atsisakius kažko išgerti, Elizabeth tik atsidūsta, būtų sutaupę šiek tiek laiko, nes tikriausiai po to ką išgirs, užsimanys išgert.. ir dėl naujienų, ir giminės genai gal prabus, bet visą tai laikas parodys. Vis dar nesiryždama prabilti, pabaigia gerti kokteilį ir gerasis barmenas iškart pristato jai kitą. Apsikabinusi tą taurę giliai įkvepia ir toliau sėdi tylėdama, nes nors jau ir buvo sugalvojusi, nuo ko pradės, iš tikrųjų pradėt šnekėti buvo daug sunkiau negu galėjo atrodyti. O kai žiūrėjo kažkada Star Wars ir Darth Vader ištarė savo įžymiąją frazę "Luke, I am your father", viskas pasirodė labai gražu ir paprasta, deja, taip būna tik filmuose. Nors Elizabeth irgi norėjo pasakyti panašiai, tačiau pabijojo, kad pradėjus iškart nuo pačios esmės, Andresas nepanorės išgirsti ir visos istorijos. -Pasistengsiu viską išdėstyti trumpai ir konkrečiai, nes kaip jau ir sakiau, net neįsivaizduoju kaip geriausiai tą būtų padaryti ir dabar turbūt suprantu, kodėl mano pačios tėvas sulaukė savo mirties valandos, kol pagaliau pasiryžo tai papasakoti man, - liūdnai šypteli, nes visa šita situacija tokia fucked up buvo, kad negelbėjo net trys jau išgerti kokteiliai. -Viskas ko tavęs prašau, tiesiog išklausyti ką noriu pasakyti. Taigi, kiek daugiau nei prieš dvidešimt metų mano gyvenime pasitaikė vienos nakties nuotykis, kuris baigėsi nėštumu. Nors tai nebuvo planuota, aš tikrai nuoširdžiai džiaugiausi tuo. Deja, mano tėvas manė visai kitaip, - ištaria tokiu užlūžusiu balsu, nes kuo puikiausiai prisiminė kaip tėvas jai tuomet išrėžė "Dishonor! Dishonor on your whole family! Dishonor on you, dishonor on your cow" kalbą ir apskritai ją vėl užplūdo baisiai prieštaringi jausmai, nes siaubingai norėjo nekęsti tėvo ir išplūsti jį baisiausiais žodžiais kokius tik žinojo, tačiau dabar jis buvo miręs ir tai neatrodė tinkama. -Tačiau tėvo nepritarimas nebuvo blogiausia, nes nors ir buvo nepatenkintas, jis susitaikė su tuo faktu, ar bent jau man tada taip atrodė. Turėjau daug planų, daug svajonių, norėjau pradėti naują gyvenimą su savo vaikeliu. Tačiau gimdymas buvo sunkus, sąmonę atgavau tik po poros dienų ir išgirdau baisiausią žinią, kokią tik gali išgirsti motina - man pasakė, kad mano vaikas gimdymo metu neišgyveno. Nereikia nė sakyti, koks tragiškas laikotarpis tai buvo mano gyvenime, niekada po to visiškai pilnai ir neatsigavau, - nutyla ir sekundėlei visą dėmesį sutelkia į kokteilį, nes vien prisiminus tą košmarą, gerklę pradėjo gniaužti ašaros, net ir praėjus daugiau nei dviems dešimtims metų, Elizabeth negalėjo apie tai ramiai kalbėti. Ypač dabar, kai žinojo visą tiesą. -Bet gyvenimas nesustojo, laikas bėgo ir toliau, išmokau gyventi su tuo nuolatiniu, niekuomet neišblėstančiu skausmu, kurį širdyje pasėjo vaiko netektis. Ir prieš kelias dienas sulaukiau skambučio iš artimųjų, nes tėvas sunkiai sirgo ir skaičiavo paskutines savo gyvenimo valandas, tad išskridau pas jį. Gulėdamas savo mirties patale jis man papasakojo, kad mano naujagmis tada į pasaulį kuo sveikiausias, tačiau tėvas negalėjo susitaikyti su ta mintimi, kad aš tokia jauna būdama susigadinau sau gyvenimą ir dabar būsiu priklausoma nuo vaiko, kuris, pasak jo, yra niekas kitas, bet kliūtis mano ateities planams. Savo klaidą jis suprato tik prieš ateinant paskutiniajai, ir norėdamas ramiai numirt pasakė, kad mano vaikas yra gyvas, ir kad tėvas visus tuos metus sekė jo gyvenimą, matyt, kažkur giliai širdyje jam vis tiek bent mažumėlę rūpėjo, - pastarąjį sakinį ištaria su šiokiu tokiu kartėliu balse. -Tikriausiai tau kyla klausimas, kodėl visa tai pasakoju būtent tau.. Viskas labai paprasta. Ir kartu labai sudėtinga. Tas vaikas esi tu, - finally, po melejono metų pasakojimo pasiekia esmę Banks. Po kiek laiko, kai viskas nusistovės, galės knygą parašyt apie savo išgyvenimus. O dabar tiesiog sėdėjo įbedusi žvilgsnį į taurę, kurios dugne turbūt vėliau ieškos problemų sprendimo, jeigu viskas pasisuks nekokia linkme.

Elizabeth vis nepradedant kalbėti, Andresas jau išvis ėmė nervintis taip, lyg būtų Grammy laimėjęs ir dabar jam ant scenos reikėtų lipti atsiimti apdovanojimą. Kai buvo mažas visados įsivaizduodavo, kaip kada nors tokį dalykėlį laimės ir galės kur nors namuose pasistatyti, tačiau augant suprato, kad viskas ne taip paprasta ir vien tai, kad jis pagaliau pradėjo to siekti reiškė labai daug. Dabar stebint kaip Banks kokteilį gurkšnoja ir artimiausiu metu visai nesiruošia kalbėti, visos jo baimės vis labiau augo, tad visa laimė, kad jis iš tiesų nieko neužsisakė, nes net rankos drebėti ėmė dėl neaiškių priežasčių, tai būtų ir tą stiklinę sudaužęs tikriausiai. O jei nebūtų to padaręs dabar, tai tikrai būtų įvykę po pasakojimo. Banks pagaliau prabilus, vaikinas kiek suraukė kaktą, nesuprasdamas, kodėl moteris apie savo tėvo mirtį pradėjo šnekėti ir apskritai ko link čia viskas krypsta, tačiau linktelėjo galva, jai paprašius išklausyti. Jai pradėjus, Andresas įdėmiai klausėsi, nenorėjo nė vieno žodžio praleisti, nes dar nesuprato, kodėl jam reikia tai žinoti. Nelabai suvokė ir kodėl Liz viską būtent jam, o ne kam kitam pasakojo, net jei giliai širdyje jau žinojo. Iš tiesų, akimirką net pamanė, kad galbūt ji dabar pasakys jam, kad yra Dylano motina, nes Ceballos dar nebuvo pripratęs prie to, jog jo draugas jau atrado savo šeimą. Tad tai prisiminęs, nustūmė šią mintį tolyn ir toliau ramiai klausėsi. Nors ir nepažinojo Elizabeth, jam beprotiškai gaila jos buvo ir tuo pačiu liūdna, jog jos tėvas šitaip pasielgė. Žinoma, susilaukti vaiko tokio amžiaus nėra pati nuostabiausia patirtis, tačiau sužinoti, kad jis mirė buvo dar baisiau. Andresas dabar net norėjo paimti Liz už rankos ir pasakyti, kad viskas gerai, kad jos vaikelis ramiai stebi ją iš viršaus ir vargo nemato, tačiau susilaikė, nes kaip paaiškėjo, tai dar nebuvo istorijos pabaiga. Banks pradėjus šnekėti apie tai, kad jos vaikas gyvas, Andresui kažin kodėl gerklė išdžiuvo ir baisiai bloga pasidarė. Niekaip jis negalėjo suprasti, iš kur tokie žmonės, kaip merginos tėvas, atsiranda, kurie tokius baisius dalykus daro. Tačiau kai Liz pagaliau pasiekė vietą, kurioje paaiškino, kodėl būtent jam viską dabar pasakojo, Andresui iškart žandikaulis atvipo. Net jei giliai širdyje jau žinojo, ko link viskas eina, vis tiek nesitikėjo to išgirsti. Nė nepajuto, kaip ašaros jo akyse susikaupė ir net negalėjo paaiškinti, kodėl. Labai ilgą laiką jis svajojo apie tai, kaip sutiks savo biologinius tėvus, susipažins su jais ir galbūt net sugebės palaikyti gražius santykius, galų gale, vaikų svajonės juk didelės ir gražios. Tačiau praėjus dvidešimt dvejiems metams, vaikinas jau buvo praradęs viltį, jog tai kada nors įvyks. Jo galvoje jo biologiniai tėvai buvo mirę, vien tam, kad jam pačiam būtų lengviau paaiškinti jų nebuvimą jo gyvenime, tad dabar jam buvo beprotiškai sunku suvokti, kad jo paties mama priešais sėdi. - Nori pasakyti, kad esi mano motina? Ir kad visą šį laiką apie mane nieko nežinojai? - darkart paklausia, nes nors ir puikiai girdėjo viską, paskutinieji žodžiai tiesiog nušlavė visą pasakojimą. - Kodėl turėčiau tavimi tikėti? - dar prideda jau kiek piktesniu balsu, nė pats nesuvokdamas, kodėl, nes ką tik gailėjo Banks dėl tokio jos tėvo poelgio, tačiau, kai viskas palietė jį patį, tas gailestinis akimirksniu sumažėjo. - Kas mano tėvas? - neleisdamas jai atsakyti į pirmuosius klausimus, paklausia ir šio, nors nesitiki, kad ji atsakys ar, dar baisiau, kad išvis žinos. Juk sakė, kad tai tebuvo vienos nakties nuotykis.

**Svečias** Svečias

Elizabeth vis dar sėdėjo žvilgsnį į taurę savo įbedusi, dabar jau net nebeturėjo nei jėgų, nei noro pakelti ją nuo stalo ir likusį kokteilį išgerti, tad tiesiog laukė, kaip jai rodėsi, visą amžinybę, kol Andresas prabils. Nė nespėja atsakyti į jo pirmuosius klausimus, kai vaikinas pakelia toną ir toliau tęsia savo klausimų tiradą. Nereikia nė sakyti, kad ir pačiai Banks pyktis sukilo, nes iš visų emocijų, kurios ją užplūdo vos pirmą kartą išgirdus šią naujieną, pyktį ji sugebėjo sulaikyti neprasiveržusį į paviršių, nes nematė prasmės lieti pagiežą ant mirusio žmogaus. Tačiau tas piktas Andreso balsas tikrai ne iš pačios teigiamiausios pusės paveikė moterį ir jai pačiai viskas kunkuliuoti pradėjo. -First of all, I really do not appreciate your tone, young man, - pasako ir galiausiai pakelia akis nuo stalo, žiūrėdama tiesiai į Andresą. -Jeigu tu manai, kad man pačiai šiuo metu yra labai lengva, ar kad aš išvis pati visą šią istoriją susigalvojau, tai siaubingai klysti ir mane tai skaudina labiau nei gali įsivaizduoti. Suprantu, kad viskas čia tarsi iš dangaus nukrito ir yra tikrai netikėta, tačiau niekada nė nedrįsk manyti, jog aš dvidešimt dvejus metus sėdėjau žinodama, jog turiu vaiką ir nieko nedariau rankas sudėjus, nes taip nebuvo, toli gražu. And I can only imagine what you have been through, - atsidūsta, nes kuo puikiausiai suvokia, kad ir jam turbūt nelabai linksmas gyvenimas buvo. -Ir šlykščiausia yra tai, kad vienintelis žmogus šioje situacijoje, ant kurio galėčiau pykti yra miręs, so there's no point in that. Be to, kaip jau sakiau, tai buvo vienos nakties nuotykis, tad nežinau, kas yra tavo tėvas, - dar priduria, atsakydama į vienintelį klausimą, į kurį Andresas norėjo atsakymą išgirsti, ar bent jau Banks taip galvojo.

Andresas vis dar bandė suvokti visą tą informaciją, kurią gavo. Suvokė, kad negerai padarė balso toną pakeisdamas, tačiau nelabai galėjo tai suvaldyti. Norėjo suprasti, ką Banks dabar jaučia, tačiau nepajėgė. Niekad tėvu nesiruošė tapti ir nesužinojo, kad jo vaikas neišgyveno, o po dvidešimties metų nepaaiškėjo, kad jis yra gyvas. Jam visa tai dar prieš akis buvo. Liz prakalbus ir sudrausminus jį dėl tono, vaikinas kiek kilstelėjo antakius. Nesitikėjo, kad motiniški instinktai taip iškart atbus ir jis čia ir dabar bus pradėtas mokyti gerų manierų. - Atsiprašau, jei jums nepatinka mano balso tonas, bet šiek tiek sunku valdytis, kai visą gyvenimą maniau, jog mano tikrieji tėvai manęs tiesiog išsižadėjo ir paliko likimo valiai, - nė nepastebi, kaip kreipiasi į Elizabeth, bet jis visados juk geras vaikas buvo ir su vyresniais gražiai šnekėjo. Bent jau tikrai stengėsi. Net nutylėjo tą faktą, kad jam jo tėvai jau seniai mirę yra, nes jau norėjo ir tai leptelėti. Tikėjo jis visa šia istorija, o ir kam Banks reikėtų tokius dalykus išsigalvoti. Niekas juk nenori dvidešimtmečio vaiko gauti dovanų. Apskritai jį labai prieštaringi jausmai kankino, nes vieną akimirką jis norėjo pasakyti Liz, jog viskas gerai, kad tai ne jos kaltė, tačiau jau kitą norėjo dabar pat išrėkti, kad jo tėvai gyvena Meksikoje ir tai niekada nepasikeis. Dėl to Andresas jau dabar jautėsi labai blogu žmogumi, o moteriai priminus, kad jos tėvas mirė, dar blogiau pasijuto, nes pirma mintis, atėjusi į galvą, buvo tokia, kad jis to nusipelnė už savo darbus. - Na.. bent jau žinau, kas mano mama, - Elizabeth patvirtinus, kad ji nežino, kas yra jo tėvas, kiek sarkastiškai šypteli. Nežino net, ar gerai tai, ar blogai, nes vargu, ar ištvertų dar vieną tokį susitikimą, tačiau iš kitos pusės, visai įdomu būtų sužinoti, koks vyriškis pasistengė, kad Andresas ateitų į šį pasaulį.

**Svečias** Svečias

Labai gaila, bet net ir pati Banks nesuprato, ką jaučia. O apie tai, kad suprastų ką jaučia Andresas, išvis galėjo tik pasvajoti, nes visą gyvenimą turėjo abu tėvus, gyveno laimingoje, kaip jai tuomet atrodė šeimoje ir jai nieko netrūko. Deja, kaip paaiškėjo, pusę savo gyvenimo nugyveno melo pinklėse, o dabar, kai viskas paaiškėjo, Elizabeth nežinojo kaip su tuo susitvarkyti. Net ir dabar, sėdėdama priešais savo sūnų, jautėsi visiškai pasimetusi bei sutrikusi, nes jau ir prieš tai moteriai stogas čiuožė, o dabar, kai Andresas čia sėdėjo priešais ją ir akimis pykčio žaibus svaidė (nors čia galbūt didelę įtaką turėjo jos vaizduotė ir paranoja), išvis norėjo tiesiog atsistoti, išeiti, sėsti į artimiausią lėktuvą skrendantį į Bahamus ir vietinio šamano pagalba prasitrinti atmintį. Žinoma, tai buvo ne išeitis, todėl sėdėjo ir klausė kaip čia dabar Andresas atsiprašinėjo. Na, bent jau žino, jog kad ir kas jį augino, sugebėjo išauklėti padorų žmogų, nes ir kreipėsi į ją mandagiai, ir necenzūrinių žodžių nevartojo, kiekviena motina tuo tik džiaugtis galėtų. Kiekvienas vaikino žodis Elizabethai smigo tarsi peilis į širdį, nes beprotiškai skaudu buvo girdėti, kad jos vaikas, jos pačios kūnas ir kraujas šitiek laiko pragyveno galvodamas, kad tikrieji tėvai jo atsižadėjo. –Negaliu sakyti, kad žinau ką tai reiškia, nes nežinau, mat pati augau su tėvu ir jis, kaip jau supratai, buvo tiesiog nuostabus, - ir pati jau nuo sarkazmo nebesusilaiko, o ta proga, kad vėl apie savo tėvą prašneko, pabaigia gerti tą kokteilį ir iškart gauna naują. –Išvis, nežinau ar gerai padariau tau visą tai papasakodama, galbūt tu gyvenai gražiai ir ramiai ir neturėjai jokių problemų iki šio susitikimo, tačiau pamaniau, kad turi teisę žinoti tiesą. Daug atiduočiau, kad pati tai būčiau sužinojusi gerokai anksčiau, gal viskas būtų buvę kitaip.. – atsidūsta ir akyse vėl pradėjus kauptis ašaroms, nusišluosto jas rankove, nes nosinaitės yra too mainstream. Po paskutiniųjų Andreso žodžių, Liz dar kartą gerai nužvelgia jį, ir pačiai įdomų būtų sužinoti, kas vaikino tėvas, nes akivaizdu, kad išvaizdą paveldėjo iš jo, mat Andresas nė trupučio nebuvo panašus į Banks. Kol galiausiai jos žvilgsnis sustojo ties Andreso kaklu, kur puikavosi du maži apgamėliai., ir staiga tarsi viskas stojo į savo vietas. Pati nejučiomis kilstelėjo ranką ir ties ta vieta pirštais palietė savo kaklą. –Ar... Ar čia tatuiruotė? – ištaria kiek trūkčiojančiu balsu, dėl viso pikto dar pasiteirauja, nors atsakymą jau ir pati žino. Nes kuo puikiausiai prisiminė kur ir kada jau yra mačiusi tuos apgamėlius, tik niekada nebuvo susiejusi jį su niekieno veidu. Visi turi savo fetišą, princas neprisiminė kaip atrodo Pelenės veidas, tačiau žinojo, kaip atrodo jos koja. Liz iki šiol niekada apie tai nemąstė, bet dabar, pamačiusi Andreso kaklą, prisiminė ir tą naktį prieš daugiau nei dvidešimt metų, ir vyrą, kuris lygiai toje pat vietoje turėjo lygiai tokius pačius apgamėlius. Ir tai, kad juos dar kartą matė visai neseniai, vos prieš keletą mėnesių Barselonoje, kai ją ant rankų nešdamasis Enrikė įmetė Liz į baseiną, tik žinoma, tuomet ji visiškai neatkreipė į tai dėmesio.

Net jeigu Liz dabar būtų pakilusi ir tiesiai į Bahamus patraukusi, anksčiau ar vėliau vis tiek būtų čia sugrįžusi. Žinoma, Bahamos labai viliojantis tikslas, tačiau net pats O'Brienas (ne padrė) buvo ten ne kartą, o net du, ir abu kartus grįžo, nes būtent čia buvo jo šeima. Ir net jeigu didžioji dalis Banks šeimos buvo Barselonoj, nuo šiol jos visai nemažas kiekis ir artistre gyveno. Elizabeth vėl apie tėvą prakalbus, Andresas sugebėjo ne tik liežuvį sulaikyti nuo baisių komentarų, bet ir mintis, dėl ko labai didžiavosi. O suvokęs, kad Banks čia labai sarkastišką juokelį numetė, net šyptelėjo akimirką. Kitomis aplinkybėmis jiedu tikriausiai labai gerai sutartų, tačiau šiuo metu buvo labai anksti ką nors prognozuoti. Stebėdamas, kaip blondinė pabaigė kokteilį ir iškart kitą gavo, Andresas bandė suskaičiuoti, kiek ji tų kokteilių išgėrė vien jiedviem besišnekant, o dar žinant, kad ji kur kas anksčiau už jį pasirodė bare.. na, dabar Ceballos galėjo tik tikėtis, kad pats kada nors užgėręs nemenkai, galės pasidžiaugti, jog atsparumą alkoholiui paveldėjo iš motinos, nes Liz, panašu, buvo visiškai blaivaus proto. O jeigu nepaveldėjo, ko padaryti realiai tikriausiai net ir neįmanoma, tai vis tiek galės pasidžiaugti. - Galbūt ir gyvenau gerai ir ramiai, tačiau kiekvienas įvaikintas vaikas nori sužinoti, kas jo tėvai, tad.. gal dabar taip ir neatrodo, but I'm glad you told me. Bet kokiu atveju, dabar jau nėra prasmės galvoti apie tai, kas galėjo būti, yra kaip yra, - pasistengia nusišypsoti kuo plačiau, nors ir pačiam labai sunku, kai tokios naujienos pasipylė šiandien. Pamatęs, jog Banks nesivargina servetėlių pasiimti, pats paima vieną ir ištiesia jai. Akimirką susimąsto, kad galbūt ir jam reikėtų ko nors išgerti, galėtų dabar ir čia patikrinti, kaip ten su tuo atsparumu yra, tačiau prisimena, kad su motociklu čia atvažiavo, tai nusprendžia, kad dar bus tam kartų. Liz paklausus apie tatuiruotę, akimirką sutrinka ir žvilgteli į savo riešą, ant kurio iš tiesų buvo tatuiruotė. Tik po kelių sekundžių pastebėjo, jog moteris savo kaklą palietė, ir suprato, apie ką kalba eina. - Ne, čia apgamai, - trumpai papurtęs galvą kiek rimtesniu žvilgsniu į Elizabeth pažvelgia. Akimirką net pamano, kad galbūt ji pati tokius turi, tačiau per jos ranką nelabai gali įžvelgti, tai tikisi, jog ji pati greitai tai pasakys.

**Svečias** Svečias

Na, tuo nereikėjo net abejoti, žmonės čia net iš giliausių komų grįžta arba išvis iš mirusių prisikelia, tai pargrįžti iš Bahamų buvo vienas juokas. Nors tiesą pasakius, Elizabeth dabar tikrai ne kelioninės būsenos buvo. Galbūt iš šono ir atrodė, kad moteris yra visiškai blaiva, tačiau pati Banks buvo įsitikinusi, jog vos pamėginusi atsistoti nuvirstų ant šono, tai ką jau ten apie Bahamus kalbėt, namo viena pati nesugebės parsirasti. Matyt vėl teks skambint Semui, jam greit bus galima etatą suteikt, nes nebe pirmą kartą apsvaigusią Liz iki lovos nugabentų. Žinoma, jeigu nebesivarto ant Sofijos.. Banks skaito tekilos rašliavas, tai viską žino, o kadangi nenorėjo vėl pradėt isterikuot (o taip, ji jau buvo pasiekus tą lygį, kad vos paskaičius tas naujienas apie Clafliną suisterikavo, nemenkai įklimpo moteriškė šįkart), griebėsi to naujo kokteilio. Because that makes so much sense, jei jautiesi apkvaitusi, reikia išgerti dar daugiau. But who cares, padrė už nugaros nestovė ir smerkiančiu žvilgsniu nespoksojo, tad be jokios sąžinės graužaties ir toliau gėrė. Net nepagalvodama apie tokį faktą, kad greitai Andresas gali pradėti manyti, kad jo biologinė motina yra alkoholikė ir kad jam gal iš tikrųjų buvo geriau, kad ne su ja augo.. Vaikinui pasakius, kad jis iš esmės džiaugiasi išgirstomis naujienomis, na gal ne tiek pačia naujiena kiek tuo, kad apskritai sužinojo, Elizabeth nesigilino į šitą smulkmenėlę, vis tiek tuos žodžius išgirdus jos kūną užliejo šiluma, ir tikrai ne dėl alkoholio. Kadangi ašaros jau nebesustodamos tekėjo, paėmė iš Andreso tą servetėlę ir nusišluostė akis. Dievaži, net per TFIOS Banks tiek nežliumbė. -Tiesą sakai, tas galvojimas tik iš proto išvaryt gali, - atsidūsta, mat pastarasias dienas nieko kito ir nedarė, kaip tik galvojo. Gal dėl to čia taip vadeles atleido su tais kokteiliais. Or not. Vaikinui patvirtinus, kad ten apgamai, pasitvirtina visi jos įtarimai. Nu ok, tikrai pasitvirtintų tik atlikus DNR testą, bet Banks jau net ir tokio nereikėjo, čia pernelyg didelis sutapimas būtų. Lėtai lėtai patraukia savo ranką nuo kaklo. -Tavo tėvas.. tai yra, aš manau, kad jis yra tavo tėvas.. jis turi lygiai tokius pačius apgamus, lygiai toje pačioje vietoje, - tyliai pasako, pati vis dar bandydama apdoroti šią infomaciją. Labiausiai tai Elizabeth nesuprato, kaip galėjo Enrikės iškart neatpažinti pamačiusi jį Barselonoje. Žinoma, tą naktį prieš dvidešimt metų ji buvo gerokai apsvaigusi (netikėta, I know), tačiau tai nebuvo pateisinama priežastis pamiršti tokį vyrą. -Jis taip pat gyvena Artistre. Ir nieko apie tave nežino. Tiesą sakant, jis net neįsivaizduoja, kad apskritai turi vaiką, mat po to vakaro mes niekada nebesusitikome. Tiesa, prieš keletą mėnesių matėmės Barselonoje, vestuvėse, gal akimirką jis man ir pasirodė kažkuo pažįstamas, tačiau daug apie tai negalvojau.. - garsiai išsako visas savo mintis, lyg tikėdamasi, kad kuriuo nors momentu Andresas pradės jai prieštarauti. -Aišku, kažką spręsti vien tik iš mano įtarinėjimų būtų kvaila, tačiau jei tik tu pats turi noro, ir jeigu jis sutiks, galima atlikti tyrimus. Pas mus gydytojai šiuo klausimu labai greitai darbuojasi, - šypteli puse lūpų kiek ironiškai, nes kai gerai pagalvoji, tai Artistro daktarėliai tikriausiai po melejoną DNR testų atlieka per dieną, nes šitame mieste žvėriškai daug vaikų pamestinukų. Tačiau šitai Liz nutyli. -Beje, aš kalbu apie Iglesias. Enrique Iglesias, - dar priduria, suvokusi, kad taip ir nepasakė apie ką čia sapalioja.

Elizabeth ėmus gurkšnoti naują kokteilį, Andresas tiesiog stebėjo, kaip skystis šiaudeliu bėga. Nežinojo, kas moters galvoje dedasi, tačiau įtarė, jog kažkas rimto, nes ji pakankamai ilgą laiką buvo atsijungusi nuo aplinkos, vadinasi, tikrai ne apie savo naujai atrastą vaiką galvojo. Ceballos tuo tarpu mąstė, jog negalės palikti Banks vienos, nes nors ji ir atrodė blaiva, po tiek kokteilių net ir atspariausias žmogus bent jau šiek tiek apsvaigti turėtų. Žinoma, nepagalvojo apie tai, kad ją užsodinti ant motociklo bus kur kas sunkiau nei įsodinti į taksi ir pasakius vairuotojui adresą tikėtis, jog iki durų pati nueis. O ir adreso vaikinas nežinojo. Liz niekaip nenustojant verkti, Andresas padėjo servetėlių pakelį priešais blondinę, nes suvokė, kad vienos čia neužteks, o kiekvieną kartą vis po naują padavinėti nesiruošė. Apskritai jis labai nejaukiai jausdavosi prie verkiančių moterų, nes dažniausiai nieko padaryti negalėdavo, kas iš to, kad sakys, jog viskas gerai, kai realybė ne visai tokia. Jai patikinus, kad jis tiesą sako, nusišypso mielai, ir šįkart net nereikia prisiversti tai padaryti, natūraliai gaunasi. Matyt, jaučia Andresas, kad Banks iš tiesų nuostabus žmogus yra, o ir kur nebus, juk vaikas turi iš kažkur paveldėti savo tobulumą. Liz patraukus ranką, vaikinas pagaliau žvilgteli į tą vietą, kur apgamai turėtų būti, ir nieko nepamatęs, kiek sutrinka. Tačiau neilgam, mat greitai blondinė pradeda vėl apie jo tėvą šnekėti, o tuomet jau Ceballos įsitempia kaip styga. Atrodo, jau buvo pradėjęs susitaikyti su ta mintimi, kad nuo šiol ne tik turės biologinę motiną, bet ir žinos, kas ji tokia, kad taip niekad ir nesužinos, kas jo tėvas. O dabar net nežinojo, ar juoktis ar verkti, nes supratus, kad tiesą jis visgi gali sužinoti, net kojos drebėti pradėjo. Elizabeth ėmus toliau pasakoti visas detales, Andresas lyg ant adatų sėdėjo, tikėdamasis bet kuriuo metu išgirsti vardą, kuris jam nieko neturėtų sakyti. Nesitikėjo juk, kad tai bus pasaulinio lygio žvaigždė ir dar jo paties dievukas. Tačiau išgirdus vardą, jis visas taip išbalo, jog atrodė, kad bet kurią akimirką nualps. Bet koks kitas vardas nebūtų sukėlęs tokios reakcijos, tačiau šis.. niekaip negalėjo patikėti Andresas, kad su savo paties tėvu kalbėjo per iškylą, o prisiminus iškylą, prisiminė ir tai, jog Iglesias su Jessica yra labai geri draugai, gal net daugiau nei draugai, ar bent jau jam taip pasirodė. Tad tą pačią akimirką jame sukilo ir nuostaba, ir baimė, ir pyktis, ir dar daugybė emocijų, kurių žodžiais negalima apibūdinti. - Tačiau tie apgamai gali būti sutapimas... juk gali, taip? - vos ne maldaujamai į Banks pažvelgia. - Jis negali būti mano tėvas. Negali, - taip nieko aiškiai ir nepasakydamas tiesiog spokso į vieną tašką ant stalo ir purto galvą. Nesustodamas, nes tiesa pasirodė esanti kur kas baisesnė, nei jis galėjo tikėtis.

**Svečias** Svečias

Andresui padėjus tą servetėlių pakelį priešais ją, Banks prisitraukė jį arčiau ir dabar sėdėjo jau nebe kokteilį apsikabinusi, o servetėles. Nors manė, kad jau nebeturi iš ko verkit, bet kai šitiek prigėrė, tai matyt atsirado. Žinoma, po kiek laiko susitvardė, nes visos tos galvoje užgimusios teorijos kiek atitraukė dėmesį nuo verkšlenimo. O ir ta iš pažiūros nuoširdi Andreso šypsena prisidėjo, apskritai, kuo toliau, tuo geriau Elizabeth jautėsi. Iki „gerai“ jai buvo toli kaip iki mėnulio, tačiau šiokia tokia pažanga vis tiek jautėsi, nes bent jau nebepyko ant viso pasaulio. Pro jos šiuo metu visiškai nebe žvitrias akis vis tiek nepraslydo vaikino reakcija, kai jis išgirdo Enrikės vardą. Nieko nuostabaus, bet kokiame kontekste paminėtas Iglesias sukelia dėmesio bangą, tačiau kai išgirsti, jog jis tikriausiai yra tavo tėvas.. Andreso nuostabą Liz puikiai suprato, nes ir pati šiek tiek šoke buvo dabar, tačiau kitos vaikino veide šmėkštelėjusios emocijos liko nesuprastos. Išvis, šį vakarą tų emocijų buvo tokia begalė, kad nebebuvo įmanoma jų supaisyti. Išvydusi tą gailų Ceballos žvilgsnį, moteris vos vos linkteli. –Žinoma, tai tikrai gali būti sutapimas.. tačiau gali ir nebūti, - lėtai nutęsia, nenorėdama nieko konkretaus pasakyti, nes ir pati nežinojo, sutapimas čia ar ne. –Gali ar negali pasidarys aišku tik tada, kai bus atliktas DNR testas, - dar priduria, neprimindama, kad dabar viskas priklauso tik nuo Andreso. –Galbūt ir neturiu teisės to klausti, bet negi taip blogai būtų, jei pasirodytų, jog Enrikė tikrai yra tavo biologinis tėvas? – paklausia vaikino kiek nedrąsiai, nes šiek tiek prisibojojo, kad jis vėl gali balso toną pakelt, nes matė Banks, kad kažkas tikrai negerai buvo. Tik nežinojo kas.

Liz pradėjus linksėti galva ir patikinus, kad tai gali būti sutapimas, Andresui lyg akmuo nusirito nuo krūtinės, nors realiai tai tebuvo tik žodžiai. O ir greitai tas akmuo atgal užriedėjo, kai blondinė visiškai priešingą variantą pateikė. Puikiai suprato vaikinas, kad be DNR testo čia nebus apsieita, tačiau baisiai bijojo to, ką šis testas atskleis. Iš vienos pusės, turėjo džiaugtis tuo, kad pagaliau sužinojo, kas jo tėvas, o ir kas nenorėtų, kad tai būtų Enrikė? Tačiau iš kitos pusės, jam tai beprotiškai nepatiko. Net negalėjo tiksliai paaiškinti, kodėl, tiesiog nesijautė labai puikiai tai sužinojęs. Banks taip nedrąsiai uždavus klausimą, Andresas pakėlė akis ir akimirką labai blogai pasijuto, kad visas šitas emocijas prie Liz parodė, jai ir taip sunku turėjo būti, o čia dar Ceballos su savo kaprizais, kaip mažas vaikas. - Nežinau, tikriausiai ne. Tiesiog.. keista, kad toks žmogus kaip Enrikė galėtų būti mano tėvas, tik tiek, - susitvardęs šypteli menkai. O ir iš tiesų Iglu nepanėšėjo į father figure, nes bent jau kiek Andresui teko su juo bendrauti, tai Iglesias pats dar vaikas buvo.

**Sponsored content**

» Staliukai
» Staliukai viduje
» staliukai viduje
» staliukai lauke
» Staliukai lauke

Staliukai

Staliukai

Similar topics

Similar topics